Estetinis dantų restauravimas

Estetinė odontologija – tai medicinos šaka, jungianti meną ir mokslą burnos ertmės sveikatai, bendrai savijautai ir gražiai šypsenai palaikyti. Gydytojas odontologas, atliekantis estetinį plombavimą, meniškai sluoksnis po sluoksnio atkuria nesančius danties audinius. Toks gydytojo darbas dažnai palyginamas su menininko – juvelyro darbu, profesionaliai kuriančiu grožį. Medžiagos, naudojamos restauracijoms – tvirtos, savo savybėmis artimos natūraliems danties audiniams: jos yra atsparios kramtymo raumenų jėgai ir savaiminiam dantų dilimui, jungdamosios su dantimi tokiu stiprumu kaip ir paties danties audiniai tarpusavyje, mažina karieso atsiradimo galimybę, poliruojami iki natūralaus emalio blizgesio, taip pat turi labai plačią atspalvių gamą.

Estetinė odontologija – tai medicinos šaka, jungianti meną ir mokslą burnos ertmės sveikatai, bendrai savijautai ir gražiai šypsenai palaikyti. Gydytojas odontologas, atliekantis estetinį plombavimą, meniškai sluoksnis po sluoksnio atkuria nesančius danties audinius. Toks gydytojo darbas dažnai palyginamas su menininko – juvelyro darbu, profesionaliai kuriančiu grožį. Medžiagos, naudojamos restauracijoms – tvirtos, savo savybėmis artimos natūraliems danties audiniams: jos yra atsparios kramtymo raumenų jėgai ir savaiminiam dantų dilimui, jungdamosios su dantimi tokiu stiprumu kaip ir paties danties audiniai tarpusavyje, mažina karieso atsiradimo galimybę, poliruojami iki natūralaus emalio blizgesio, taip pat turi labai plačią atspalvių gamą.
Estetinis plombavimas – maksimaliai tausojantis danties audinius gydymo metodas, norintiems džiaugtis nuostabia šypsena. Gydant šiuo būdu išsaugomi natūralūs danties audiniai, jų nereikia šlifuoti, dantys dažniau išlieka gyvybingi, nežalojama gleivinė, atkuriami natūralių dantų sluoksniai, jų skaidrumas, forma. Tokiu būdu nesunkiai sutvarkomi ėduonies pažeisti, nuskilę ar nudilę dantys. Estetinio plombavimo būdu įmanoma išlyginti susigrūdusius dantis, panaikinti per didelius tarpdančius, pakreipti dantis norima linkme, pakeisti trūkstamus audinius natūralių ir sveikų dantų atspalvių ir skaidrumo plombomis.
Procedūros trukmė priklauso nuo atkuriamų dantų skaičiaus, darbo sudėtingumo ir komplikuotumo. Estetinio plombavimo metu yra atkuriama danties anatominė forma. Dantis plombuojamas 3–4 sluoksniais vienas ant kito, kol sukuriama norima danties forma ir spalva.
Pirmiausia, prieš dantų plombavimą, padaroma nuotrauka. Po to nuskausminama, apskaičiuojami reikalingi dantų pločiai, kad jie atrodytų natūralūs bei proporcingi ir dantys preparuojami. Visa tai trunka apie 1–1,5 val.
Dantų restauravimas, kuris užima daugiausia laiko ir trunka apie 3 val. Paskutinis etapas – apdaila įvertinant sukandimą, kramtymo funkcijas.
Siekiant užtikrinti restauracijos ilgaamžiškumą ir kokybę, estetinio plombavimo metu naudojama drėgmei nelaidi guma – koferdama, tokiu būdu gydomo danties darbo laukas apsaugomas nuo seilių, dantenų sekreto, kvėpuojant susidarančių garų.
Estetinis plombavimas neturi įtakos dantų jautrumui ar jį net sumažina.
Plombavimo metu yra uždengiamos kariozinės ertmės, emalio įtrūkimai, priekakleliniai defektai ir pan.
Estetinis plombavimas tinka, praktiškai, visiems, bet konkretūs sprendimai galimi tik po individualios apžiūros ir konsultacijos.
Žmogaus dantims tenka didžiulis ir ilgalaikis, pastovus mechaninis krūvis. Todėl daugybė mokslinių studijų, naudodamos medžiagų atsparumo mokslo žinias, lygina skirtingas medžiagas, tiria įvairių plombų ir restauracijų tarnavimo laiką bei atsparumą apkrovoms ir perkrovoms. Praktikoje, deja, pasitaiko, kad tie patys objektyvūs duomenys neretai pateikiami iškreiptai arba tendencingai.
Net pačių geriausių plombinių medžiagų lenkimo atsparumas siekia tik 100 – 150 MPa (Megapaskalių). Stiklo infiltracinių keramikų (porceliano) lenkimo atsparumas siekia 200 – 400 MPa, kristalinių aliuminio oksido keramikų – 500 Mpa, o cirkonio oksido/ itrio keramikos (neretai vadinamos “keraminiu plienu“) net virš 1000 Mpa ir pralenkia net daugelį metalų. Laikoma, kad normoje žmogaus krūminiams dantims įprastai tenka 400 – 450 Mpa, prieškrūminiams 200 – 250 Mpa ir priekiniams 100 – 150 Mpa kramtymo krūvis (lenkimo jėgos). Esant parafunkcijoms, trauminiam sukandimui kramtymo apkrovos gali padvigubėti. Į tai būtina atsižvelgti parenkant restauracijas.
Plombinių medžiagų nusidėvėjimas yra maždaug du kartus greitesnis nei natūralaus danties. Porceliano restauracijos dėvisi arba taip pat, kaip ir dantų emalis, arba net lėčiau. Taigi, jeigu plombuojant atstatinėjami dideli danties plotai, pacientui neverta tikėtis, kad tobulas paviršiaus blizgesys ir švytėjimas laikysis ilgiau nei kelis mėnesius.
Jei defektas didelis (reikia dengti visą danties paviršių priekiniame dantyje ir atstatinėti daugiau negu pusę danties vainiko krūminiame dantyje), estetinio plombavimo tikslingumas visada labai abejotinas. Tokiems atvejams plomba nėra pakankamai tvirta medžiaga, tad labiau verta rinktis tvirtesnes restauracijas. Neatitinka tikrovės ir teiginys, kad estetinis plombavimas visada labiausiai tausoja dantį: tiesinant kreivus dantims, atstatant didelius defektus, plombavimui danties reikia šlifuoti nė kiek ne mažiau nei protezuojant. Net ir pačios moderniausios plombos dėvėjimasis maždaug du kartus greitesnis negu natūralaus danties emalio. Priekinių dantų srityje tai pasireiškia blizgesio praradimu, o krūminiuose (ilgainiui) – danties žemėjimu. Estetiškai plombuotus priekinius dantis reikia periodiškai poliruoti, siekians atnaujinti paviršiaus mikrostruktūrą bei atstatyti blizgesį.
Bet kuris pasirinktas restauracijos būdas turi savo tarnavimo laiką (neteisinga būtų manyti, kad dantis sutaisomas visam gyvenimui).
Estetinis plombavimas gali tarnauti 8-10 metų ir ilgiau. Tačiau restauracijos ilgaamžiškumas priklauso ir nuo paties žmogaus pastangų – teisingos dantų priežiūros. Būtina kas pusę metų atlikti profesionalią burnos ertmės higieną bei restauruotų dantų poliravimą.
Gera individuali burnos higiena, taisyklingas dantų valymas pasta ir šepetėliu, tarpdančių valymas higieniniu siūlu – užtikrins restauracijos ilgaamžiškumą ir leidžia ilgai džiaugtis gražia šypsena.

Profesionali burnos higiena – tai procedūros, kurių metu:
šalinamos mineralizuotos ir nemineralizuotos apnašos siekiant užkirsti kelią apnašų sukeliamoms ligoms;
atliekamos gydomųjų preparatų aplikacijos;
poliruojami dantų ir plombų paviršiai;
nujautrinami apsinuoginę dantų kakleliai;
įvertinama esančių plombų ir protezų būklė;
nustatomas dantų valymo efektyvumas;
pacientai mokomi teisingai atlikti asmens burnos higieną namuose, jiems parenkamos higienos priemonės (dantų siūlas, mediniai, plastmasiniai krapštukai, šepetėliai tarpdančiams valyti ir kt.), aiškinama sveika mityba.
Taip pat profesionalios burnos higienos metu gali būti atliekamos fluoro lako bei GC Kalcio kremo aplikacijos, kurios stiprina danties audinius, atstato danties emalį bei nujautrina dantis.

Kaip dažnai reikia atlikti profesionaliąją burnos higieną?
Tai priklauso nuo paciento individualios higienos kokybės, akmenų kaupimosi intensyvumo, apnašų prilipimo sąlygų ir kitų individualių asmens higieninių savybių. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, profesionali higiena atliekama 1 – 2 kartus per metus.

Mikroprotezu vadinama grupė vieno danties nedidelį arba vidutinio didumo vainiko defektą atstatančių konstrukcijų, kurioms priklauso įklotas, užklotas ir vinyras. Įklotas ir užklotas yra danties restauracijos, skirtos atstatyti kramtomųjų dantų kramtomojo paviršiaus daliai arba jam visam ir apsaugoti likusias danties silpnąsias struktūras nuo galimo skilimo. Paprastai tariant, užklotas yra tiesiog didelis danties vainiko įklotas, perdengiantis iš viršaus nors vieną iš danties kramtomųjų gumburų. Griežtos ribos tarp pastarųjų restauracijų nėra. Didinant įkloto matmenis, tam tikru momentu jau tampa tikslingiau vartoti terminą užklotas, tačiau tai nereiškia, jog konstrukcija keičiasi iš esmės. Pagal susitarimą, siekiant išvengti painiavos, tiek įklotu, tiek užklotu yra vadinama tik laboratorijoje pagaminta danties restauracija iš keramikos, metalo ar kompozicinės medžiagos, nors šių tipų restauracijomis lygiai taip pat galima būtų vadinti ir plombą, kuri pagal formą atitinka sąvoka įklotas ar užklotas.
Terminų iklotas ir užklotas pavadinimai kilę iš jų santykio su dantimi: pirmasis įklojamas į dantį, antrasis – užkloja danties dalį ar visą dantį.
Priekiniai dantys, tokie kaip kandžiai ir iltys, neturi kramtomojo paviršiaus, todėl terminas užklotas nėra taikomas priekinių dantų restauracijoms. Įklotus į priekinius dantis, ypač į iltinius, pagaminti galima, nors praktikoje tai daroma itin retai.
Įklotų ir užklotų sąlyginiu analogu priekiniuose dantyse būtų konstrukcija, vadinama vinyru, dar dažnai vadinama laminatu. Vinyras perdengia visą danties (dažniausiai priekinio) priekinį paviršių, tačiau dažniausia vinyrų pritaikymo sritis yra estetinio burnos vaizdo pagerinimas.